Turtingiausi Lietuvos merai: kiek Matijošaitis lenkia kitų didmiesčių vadovus?

Naujausios VMI viešųjų asmenų turto deklaracijos dar kartą parodo, kad Lietuvos merų turto paveikslas nėra vienodas. Didmiesčių vadovai eina panašaus politinio svorio pareigas, bet jų deklaracijose matyti visiškai skirtingi finansiniai masteliai.

Ryškiausiai išsiskiria Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Jo 2025 m. deklaracijoje nurodytų turto eilučių suma siekia apie 58,4 mln. eurų prieš nurodytą 300 tūkst. eurų įsipareigojimą. Tai nėra tas pats, kas rinkos vertės „net worth“ įvertis, bet viešų deklaracijų kontekste atotrūkis yra labai didelis.

Šiame palyginime svarbu laikytis vienos taisyklės: lyginamos individualios merų deklaracijos. Sutuoktinių deklaracijos VMI sistemoje pateikiamos atskirai, todėl jų neįmaišome į tą pačią eilutę.

Matijošaičio deklaracijoje didžiausią svorį sudaro ne mero alga ir ne vien nekilnojamasis turtas. VMI išraše matyti 21,2 mln. eurų vertės akcijos, 25,5 mln. eurų paskolintų ir nesusigrąžintų lėšų, 7,9 mln. eurų piniginių lėšų, taip pat butai, gyvenamasis namas, žemės sklypai, transporto priemonės ir kitas deklaruotas turtas.

Todėl jo vietą tarp merų lemia ne dabartinės pareigos, o ankstesnė verslo kapitalo istorija ir aktyvų struktūra. Politinis postas čia tik padaro duomenis viešai palyginamus.

Palyginimas su kitais didmiesčių merais rodo masto skirtumą. Vilniaus mero Valdo Benkunsko 2025 m. deklaracijoje turto eilutės sudaro apie 242 tūkst. eurų, o nurodytas įsipareigojimas – 101 tūkst. eurų. Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus deklaracijoje turto eilutės siekia apie 566 tūkst. eurų, įsipareigojimai – apie 41 tūkst. eurų. Šiaulių mero Artūro Visocko deklaracijoje matyti apie 258 tūkst. eurų turto eilučių.

Net žiūrint plačiau į savivaldybių merus, Matijošaitis lieka atskira kategorija. Tarp didesnes sumas deklaravusių merų matyti ir Ricardas Malinauskas, Šarūnas Vaitkus, Alvydas Vaicekauskas ar kiti savivaldybių vadovai, bet jų deklaracijų mastas vis tiek matuojamas maždaug vienu ar keliais milijonais, o ne dešimtimis milijonų.

Šis skirtumas primena, kad viešos deklaracijos nėra turtingųjų sąrašas. Jos ne visada parodo realią privačių bendrovių rinkos vertę, neatsako į visus klausimus apie likvidumą ir nepretenduoja parodyti viso ekonominės galios paveikslo.

Tačiau jos leidžia pamatyti struktūrą. Vienur turtas daugiausia sudėtas iš būsto, transporto ir santaupų. Kitur, kaip Matijošaičio atveju, deklaracijoje matyti verslo aktyvai, akcijos, paskolintos lėšos ir žymiai didesnis kapitalo mastas.

Būtent todėl klausimas nėra vien, kuris meras deklaravo daugiau. Įdomesnis dalykas yra tai, iš ko tas deklaruotas turtas sudarytas. Šiuo požiūriu Kauno mero deklaracija išsiskiria ne tik dydžiu, bet ir tuo, kad ji labiau primena verslo kapitalo portfelį nei įprastą politiko turto deklaraciją.