Sąrašų metodika
Kaip skaitomi turto įverčiai
Šis puslapis paaiškina sąrašų ir asmenybių puslapių logiką: kokį turtą įtraukiame, kaip vertiname kainos neturinčius aktyvus, kaip elgiamės su prekių ženklais ir kodėl įverčiai nėra oficialios deklaracijos.
Inventorizuojamos visos viešai pagrindžiamos turto dalys: akcijų paketai, privatūs verslai, nekilnojamasis turtas, finansinės investicijos, prekių ženklai ir žinomi įsipareigojimai.
Naudojamos audituotos ataskaitos, registrų duomenys, sandoriai, bendrovių informacija, patikima finansinė žiniasklaida ir kiti patikrinami šaltiniai. Nuosavybės faktas tikrinamas atskirai nuo aktyvo kainos.
Kai rinkos kainos nėra, pateikiamas intervalas pagal pelną, EBITDA, pajamas, balansinę vertę, palyginamus sandorius, nuomos pajamas, plotą ar kitą konkrečiam aktyvui tinkamą rodiklį. Prielaidos nurodomos, o ne slepiamos po tariamai tiksliu skaičiumi.
Vertinant verslą atsižvelgiama ir į prekių ženklus, intelektinę nuosavybę, klientų bazę bei kitą nematerialųjį turtą.
Aukštas
Dažniau taikoma, kai reikšminga turto dalis susijusi su viešomis akcijų rinkomis ar kitais lengviau matomais aktyvais.
Vidutinis
Pakanka šaltinių orientaciniam vertinimui, tačiau pilno aktyvų vaizdo viešoje erdvėje nėra.
Žemas
Viešos informacijos mažiau, todėl įrašas paliekamas glaustesnis ir iš principo skaitomas atsargiau.
Bazinis įvertis yra tikėtiniausia redakcijos nustatyta vertė, o intervalas parodo galimą pokytį dėl verslo rezultatų, skolų, nuosavybės dalies ar rinkos sąlygų. Vertinami tik konkrečią vertinimo datą asmeniui priskiriami aktyvai.
Kai tikslios kainos viešai nėra, pateikiamas suapvalintas orientacinis įvertis ir atitinkama tikslumo žyma.